Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnaui Karbauskiui pranešus, jog nekandidatuoja į partijos vadovo pareigas naujai kadencijai ir traukiasi iš aktyvios politikos, atsakomybę vadovauti partijai perima naujai išrinktas vadovas – Aurelijus Veryga.
Gins tradicines vertybes – Seime suformuota Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija
2020-2024 metų Seimo kadencijoje LVŽS frakcija teikė 173 įstatymo projektus
„Mūsų partija netoleruoja korupcijos, tuo jau galėjote įsitikinti 2016-2020 m., kuomet dirbome suformavę Seimo daugumą ir Vyriausybę.“
„Vaikai yra tai, ko nepakeis jokia karjera ir uždirbti bei išleisti pinigai.“
Norime stiprinti daugiausiai dėl šio tikslo nuveikusią politinę organizaciją Lietuvoje.
„Ar ir toliau rinksime žmones, kurie neslepia savo leftistinės ir neomarksistinės darbotvarkės? Jau greitai atsakys rinkėjai.“
„Šeimos gydytojų trūkumo rajonuose problema yra prioritetinė, todėl privalu stiprinti pirminę sveikatos priežiūros grandį.“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinis Ministrų kabinetas prisiima atsakomybę už nurodytų įsipareigojimų vykdymą, jei Lietuvos žmonių valia galės dirbti po LR Seimo rinkimų suformuotoje Vyriausybėje.
Prenumeruokite!
Gaukite visas naujienas elektroniniu pašto adresu.
LVŽS Istorija
Į atskirą salę sukviesti valstiečiai, sudarę didžiąją dalį Didžiojo Vilniaus Seimo narių, po ilgų diskusijų priėmė nutarimą, kuriuo įkurta Lietuvos valstiečių sąjunga (toliau – LVS).
Valstiečių sąjunga atnaujino politinę veiklą, kuri buvo nutrūkus dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo bei vokiečių okupacijos.
Kuopų atstovų suvažiavime buvo priimta Lietuvos valstiečių sąjungos pirmoji savarankiška programa ir įstatai. LVS pasisakė už privatinę žemės nuosavybę, siūlė sudaryti valstybinį žemės fondą ir iš jo žeme aprūpinti bežemius bei mažažemius.
įvykusiame bendrame valstiečių partijų suvažiavime įkurta Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS), kuri vadovavosi tomis pačiomis vertybėmis ir tradicijomis, kurios grindė „Varpo“ sąjūdžio raišką.
Konstitucinio parlamentarizmo laikotarpiu, valstiečiai liaudininkai išlaikė centro kairės pozicijas.
Atsikūrusi Lietuvos valstiečių sąjunga, tarsi, automatiškai turėjo pratęsti tarpukariu veikusių valstiečių liaudininkų politines tradicijas. Tačiau pasiekti norimo rezultato nebuvo lengva. Užtruko partinės statybos darbai.
Partija pervardinta į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Pavadinimo modernizavimas buvo siejamas su padidintomis užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo galimybėmis, nes žemės ekosistemos stabilumo visam pasauliui dabar ir ateityje problema – tokia pat svarbi, kaip ir augančio gyventojų skaičiaus išmaitinimas. Tačiau tai nereiškė požiūrio į šimtmetį valstiečių liaudininkų puoselėtas vertybes kaitos. Atvirkščiai, siekiant išsaugoti tradicinę šeimą, papročius ir kultūrą, žmogų ir gamtą reikėjo sustiprinti partijos įtaką valstybės valdymui, kad būtų galima pasipriešinti dabartinėms globalizacijos tendencijoms. LVŽS sėkmingai veikia, propaguojant tautiškas bei žaliųjų vertybes.
